Genetiškai tolerantiškesnių veislių selekcija padės spręsti kenkėjų keliamos žalos problemą

Įsigaliojant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ taisyklėms, ūkininkams reikia priimti sprendimus

Europos ūkininkams artėja pokyčiai, nesvarbu, patinka jiems tai ar ne. Įgyvendinant Europos „Žaliąjį kursą“ ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, žemės ūkio praktika yra atidžiai stebima, o ūkininkavimo praktikos pokyčiai neišvengiami.
Pateikiame trumpą informaciją apie būsimus pakeitimus:
50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą;
20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, kad būtų prarandama 50 proc. mažiau maistinių medžiagų;
padidinti ekologinės gamybos apimtis iki 25 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės;
išbraukti 10 proc. šiuo metu dirbamos žemės iš gamybos.
Visi šie veiksmai, nepaisant didėjančio gyventojų skaičiaus ir paklausos, daro spaudimą derliui. Paprastai tariant, ūkininkams reikia naujų sprendimų.

Kodėl ūkininkams reikia naujovių

Nepriklausomai nuo politikos, vabzdžiai ir ligas sukeliantys kenkėjai kiekvienais metais puola skirtingu mastu. Jei ūkininkai neturės galimybės naudoti veiksmingų pesticidų, tai gali reikšti, kad šie nuolatiniai kenkėjai sunaikins pasėlius, jei nebus naudojamas kitas atsparumo būdas arba apsauginiai mechanizmai.
„Mūsų, kaip selekcininkų, darbas – suteikti ūkininkams papildomos vertės, naudojant naujus genotipus, – sako Arturas Kozera, RAPOOL-RING produktų vadovas Lenkijoje. – Atsižvelgiant į naujus insekticidų ir kitų pesticidų apribojimus bei dideles azoto trąšų kainas, reikalinga genetika, kuri galėtų padėti.“

Pažvelgus į selekcininkų pasiekimus per pastaruosius kelis dešimtmečius, nesunku suprasti, kokios didelės yra derliaus didinimo galimybės. Tai lemia ne tik tikslesnė atranka bandymų metu, bet ir supratimas, ko reikia norint pasiekti didelį derlių.
„Kiekvienas susiduria su skirtingais iššūkiais, – sako Pavelas Jezekas, RAPOOL-RING produktų plėtotojas Čekijoje. – Sausra ir spragių (Phyllotreta ir Psylliodes), amarų bei kopūstinės musės pažeidimai – tai problemos, kurios mažina derlių jau pačioje pradžioje.“

Derlių lemia trys veiksniai: darbų planavimas ir vykdymas, genetika ir aplinka. Jūs kontroliuojate darbus, motina gamta kontroliuoja aplinką, o RAPOOL-RING kartu su selekcininkais daro viską, ką gali, kad maksimaliai padidintų pasėlių genetinį pranašumą.

Sprendimai dėl nuolatinio kenkėjų puolimo

Ūkininkai, kovojantys su spragėmis, turi galimybę naudoti tik du sėklų apdorojimo preparatus, tačiau nė vienas iš jų nėra visiškai veiksmingas. Taip pat ribotos galimybės kontroliuoti kenkėjus purškiant. Kadangi kenkėjų puolimas nesiliauja, ši ribota galimybė naudotis kontrolės metodais bus tik dar labiau apribota galiojančių reglamentų.
Įsivaizduokite ateitį, kurioje vabalas, įkandęs į augalą ir prarijęs natūraliai egzistuojančią bakteriją ar baltymą, yra nužudomas. Arba įsivaizduokite rapsų veislę, kuri yra atspari kritinėms ligoms ir išlieka gyva, kai gretimi laukai nualinami ligos. Taip pat pagalvokite, ką reikštų, jei žiemojantys augalai, pavyzdžiui, rapsai, būtų atsparesni žiemai. Tai veislių potenciali ateitis, kurią galima atrasti selekcijos būdu.
„Mes siūlome sprendimus, – sako Kozera. – Yra naujų atsparumo rūšių, pavyzdžiui, virusams ir ligoms.“
Tokios technologijos daugelyje šalių siūlomos GMO pavidalu, tačiau selekcininkai Europoje ieško natūralių apsauginių savybių nuo kenkėjų, kad veislės nebūtų paženklintos „GMO“. RAPOOL-RING aktyviai tiria ir komercializuoja įprastiniu būdu išvestas veisles, kad būtų galima kovoti su vabzdžių, virusų ir ligų keliamais pavojais.
Taikant tradicinius auginimo metodus padidėja tikimybė, kad veislė bus patvirtinta, ir ūkininkai galės lengviau parduoti grūdus sezono pabaigoje. Be to, išsamūs bandymai padės užtikrinti, kad veislės būtų ne tik veiksmingos kovojant su tiksliniais kenkėjais, bet ir padidintų derlių. Norint gauti ES patvirtinimą reikia įrodyti, kad veislės yra pranašesnės už anksčiau buvusias.
„Visada ieškome veislių, kurias galima pritaikyti, ir nuolat ieškome naujų sprendimų ne tik šiandien, bet ir ateities kartoms, – sako Jezekas. – Ateitis – tai augalų selekcijos panaudojimas taip, kad artėtume prie gamtos.“


Netolimoje ateityje laukite augalų, kurie, genetikos dėka, bus atsparūs ne tik oro sąlygoms, bet ir pagrindiniams kenkėjams. Pasaulyje, kuriame mažėja pesticidų, tai labai svarbus būdas, padedantis patenkinti gyventojų maisto poreikius.