Susidomėjusius šia tema, norėtumėme supažindinti su Agronomijos žurnale aptikta moksline studija: „Comaprision of Certified and Farm-Saved Seed on Yield and Quality Characteristics of Canola”.
Kasmet vis didėjant gamtos siunčiamiems iššūkiams, augant išlaidoms ir nedžiuginant gaunamiems derliams, dalis ūkininkų apsisprendžia išlaidų kiekį mažinti, sėjai panaudojant ūkiuose užauginto rapso derlių ir neinvestuojant į sertifikuotas hibridines rapso veisles.
Ar tai geras sprendimas?
Atlikus tris bandymus, trukusius 8 metus, padarytos išvados, kad veislės genetika daro didelę įtaką šiems, labai svarbiems, produktyvumą lemiantiems veiksniams:
‣ lauko tankumui sudygimui,
‣ ankstyvam vystymuisi,
‣ brandos tolygumui,
‣ derlingumui,
‣ nesubrendusių sėklų kiekiui,
‣ sėklos svoriui ir aliejingumo koncentracijai.
Lyginant ūkinę veislę ir sertifikuotą hibridinę rapso veislę gauti tokie ūkinės veislės rezultatai:
‣ 26% mažiau išlikusių augalų iki brandos,
‣ 17% žemesnis derlingumas,
‣ 5% mažesnė sėklos masė,
‣ 1,4% mažesnis aliejingumas,
‣ 52% daugiau nesubrendusių (žalių) sėklų, dėl netolygios lauko brandos.
Įdomu ir tai, kad minėto tyrimo metu pastebėta, jog sėklos dydis neturi reikšmingos įtakos lauko tankumui tiek sudygimo, tiek brandos metu, neįtakojamas nei brandos laikui, nei derliui, nei nesubrendusių (žalių) sėklų santykiui, sėklos masei ar aliejingumui, tad netikslinga keisti sertifikuoto hibridinio rapso į stambesnę ūkinę sėklą, net ir didinant sėklos kiekį m².
Išvada kaip ir visada remiasi į ekonominę sprendimo vertę. Pasirinkus kaip pagrindinį kriterijų 17% mažesnį ūkinės veislės derlingumą, gauname 212 €/ha* mažesnes pajamas iš ha.
*paskaičiavimas atliktas įvertinus:
17% mažesnis ūkinės veislės derlingumas lyginant su sertifikuota hibridine veisle atliktame moksliniame tyrime, 2019 m. liepos 31 d. rapso supirkimo kainas 357 €/t ir vidutinį šių metų derlingumą 3,5 t/ha.