1974 m. įkurta įmonė „Rapool-Ring“ šiemet švenčia 50 metų jubiliejų. Per tą laiką pasiekta daug svarbių laimėjimų rapsų selekcijos ir veislių patvirtinimo srityse, turėjusių nemažą įtaką rapsų auginimui Vokietijoje ir Europoje.
„Rapool“ išskirtinumas – glaudus bendradarbiavimas su įvairiomis kitomis selekcijos įmonėmis.
„Agrarzeitung“ kalbėjosi su dviem vykdomaisiais direktoriais: Dietmar Brauer ir Eike Hupe.
„Agrarzeitung“: „Rapool-Ring“ 2024 m. švenčia penkiasdešimtmetį. Nuo ko viskas prasidėjo?
Dietmar Brauer: po Antrojo pasaulinio karo greitai paaiškėjo, kad rapsai turi rimtų trūkumų dėl didelio eruko rūgšties ir linoleno rūgšties kiekio, todėl rapsų aliejus netiko naudoti maistui. Septintojo dešimtmečio viduryje buvo įkurta iniciatyva „Göttinger Arbeitskreis Raps“ – bendra selekcininkų ir mokslininkų iniciatyva, kuria siekta pašalinti eruko rūgštį iš rapsų aliejaus. Šiai grupei atstovavo įmonės DSV, NPZ ir „Dippe“ – visos „Rapool“ steigėjos, kitaip tariant, buvo atliekami bendri ikikonkurenciniai tyrimai. Buvo peržiūrėta įvairiose šalyse turima selekcinė medžiaga, ieškant pageidaujamos savybės, susijusios su minėta riebalų rūgštimi, ir rezultatai pateikti dalyvaujantiems selekcininkams; 1973 m. NPZ patvirtino pirmąją rapsų veislę, turinčią reikiamą savybę. Ši nauja savybė turėjo būti įdiegta visoje Vokietijoje, kad pokyčiai kuo greičiau įvyktų visais lygmenimis. Tokiu tikslu ir buvo įkurta bendra prekybos įmonė „Rapool-Ring“ – ji taip pat dalijosi naujųjų rapsų sėkme ir stiprino reikiamas savybes.
„Agrarzeitung“: Ko svarbaus pasiekėte nuo įmonės įkūrimo?
Eike Hupe: nuo įmonės įkūrimo pasiekta daug svarbių dalykų rapsų veislių patvirtinimo srityje. 1974 m. rinkoje pasirodė pirmoji „Rapool“ veislė ‘Lesira’ be eruko rūgšties. Rapsų aliejus, kuriame nėra eruko rūgšties, yra ne toks kartus, todėl žmonės jį geriau toleruoja. Tam, kad rapsų išspaudos būtų tinkamos gyvūnų pašarui, reikėjo sumažinti ir gliukozinolatų kiekį. Tai pavyko 1986 m. išvedus veisles ‘Lirabon’ ir ‘Ceres’. 1995 m. sukurtas pirmasis MSL hibridas ‘Joker’, 2000 m. – šaknies gumbui atsparus hibridas ‘Mendel’, 2019 m. – ‘Ludger’, atsparus TuYV. Tokie ir buvo svarbiausi „Rapool“ selekcijos etapai, kurie labai prisidėjo prie rapsų auginimo pažangos Vokietijoje. Per pastaruosius penkis dešimtmečius akivaizdžiai padidėjo rapsų derlingumas, sveikatingumas ir jų auginimo veiksmingumas.
„Agrarzeitung“: Ką šiuo metu laikote didžiausiu rapsų auginimo iššūkiu? Kaip jį būtų galima spręsti?
D.Brauer: Neabejotinai klimato kaita, kurią jaučiame jau kelerius metus – ramybės būsena žiemą nepakankama. Visa tai lydi kenkėjų antplūdžiai. Rudenį mūsų regione ypač dideli rapsinių spragių antplūdžiai, todėl rapsų augintojai susiduria su dideliais sunkumais, stengdamiesi užtikrinti pakankamą rapsų įsišaknijimą rudens sezono metu. Tačiau nuo 2018 m. taip pat susiduriame su pasikartojančiais ilgai trunkančiais karščiais ir sausromis. Todėl atliekame atsparumo selekciją ropių geltos virusui (TuYV), šaknų gumbui, fomozei ir šviesmargei; vykdome selekciją specialiose žemyninėse vietovėse, patys atliekame bandymus esant sausrai, taip pat visai neseniai pradėjome vykdyti išankstinę veislių tėvinių komponentų atranką, siekdami kuo mažesnės reakcijos į rapsinių spragių antplūdžius.
„Agrarzeitung“: Kokie šiuo metu jūsų pagrindiniai selekcijos tikslai?
D.Brauer: Apskritai selekcijoje daugiausia dėmesio skiriama derliaus stabilumui ir auginimo patikimumui, taip pat atsižvelgiama į derliaus kiekio didinimą. „Rapool“ selekcija aktyviai testuoja įvairias ribines vietas, kuriuose labai karšta ir vyrauja sausra, siekiant padidinti auginimo patikimumą. Tačiau atsparumo ligoms selekcija taip pat vyksta visu greičiu: rinkoje esančiose veislėse arba bandomuosiuose genuose jau galima rasti daugiau atsparumo fomozei ir šaknų gumbui bei didesnį atsparumą sklerotiniam puviniui ir verticiliozei.
E.Hupe: Galiausiai siekiama atrinkti veisles, kurių skirtumai įvairiose aplinkose yra mažiausi. Ankstyvieji sėkmės pavyzdžiai – dabartinės veislės DAKTARI ir PiCARD. Dabartinis mūsų iššūkis – suteikti pirmiau minėtą atsparumą mūsų rapsų veislėms. Todėl pagrindinis veislių selekcijos tikslas – derliaus saugumas.
„Agrarzeitung“: Kam ūkininkai turėtų skirti ypatingą dėmesį, rinkdamiesi rapsų veisles ir sėdami žieminius rapsus šiais metais?
D.Brauer: Jau kurį laiką rekomenduojame orų keliamą riziką per visus rapsų auginimo metus paskirstyti dviem ar trims veislėms. Tam labai gerai pritaikytos RAPOOL veislės, nes mes ne tik užtikriname derliaus saugumą, bet ir visada galime pasiūlyti kelias skirtingas veisles, pavyzdžiui, greitai rudenį ir pavasarį pradedančias augti veisles, tokias kaip PiCARD ir CROMAT, galima labai gerai derinti su lėčiau augančiomis veislėmis, tokiomis kaip DAKTARI ar CROCODILE. Tai ryškiausiai matyti žydėjimo pradžioje, bet skirtumai pastebimi ir pasėlių brandos metu.
Ankstyvosios sėjos metu rekomenduojame naudoti aukščiausios kokybės sėklų beicą, kad pasėliai turėtų atsparumą kopūstinėms musėms. Mūsų patirtis rodo, kad ankstyvajai sėjai puikiai tinka toks sveikos veislės kaip VESPA. Vėlesnei sėjai arba sudėtingesnėms dirvožemio sąlygoms labai gerai tinka ypač gyvybingos ir patikimos veislės, pavyzdžiui, FAMULUS. O kas naujo? Per kelerius metus įrodėme, kad mūsų veislių rapsus tinka sėti plačiais tarpueiliais. Tam ypač gerai pritaikyta PiCARD veislė.
E.Hupe: Kai orai dažnai yra nepastovūs, iš esmės reikia, kad veislės būtų kuo stabilesnės ir per kelerius metus įrodytų savo derlingumą. Naujų veislių rapsai pirmiausia turėtų būti bandomi lygiagrečiai nedideliame plote – taip pat ir tam, kad oro sąlygų keliama rizika būtų paskirstoma kelių genetiškai skirtingų veislių rapsams.
Agrarzeitung: Kaip vertinate kainų tendencijas pasaulinėje aliejinių augalų sėklų rinkoje?
E.Hupe: Esame rinkoje priklausančioje nuo orų, nes bet kokia žinia apie lietų, karštį ar šalną iš karto sukelia rapsų kainų judėjimą. Tikimės, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pasaulinė augalinio aliejaus paklausa padidės. Natūralu, kad tai taip pat taikoma rapsams, kurie naudojami tiek gyvūnų, tiek žmonių mityboje ir kaip alternatyva iškastiniam kurui, ir ši paklausa teigiamai palaikys rapsų aliejaus kainas. Esame tvirtai įsitikinę, kad rapsai ir ateityje išliks svarbiu kultūriniu augalu sėjomainose su ekonomiškai įdomiomis perspektyvomis ūkininkams.
Agrarzeitung: Kaip vystėsi auginimo ir dauginimo plotai Vokietijoje? Ar rinkai užteks sėklų?
E.Hupe: rapsai yra ir išlieka svarbia sėjomainos dalimi Vokietijoje. Tai rodo faktas, kad pastaraisiais metais dirbamas plotas stabilizavosi ties gerokai daugiau nei 1 mln. hektarų. Kalbant apie dauginimą, reikia pažymėti, kad sėklų auginimo sėkmei įtakos turi ir oro sąlygos bei tinkama auginimo technika. Riziką išskaidome augindami sėklą įvairiuose regionuose – ne tik Vokietijoje, bet ir Nyderlanduose, Prancūzijoje, Airijoje. Dėl gerai suplanuoto „saugaus buferio“ ateinančiam sezonui turėsime pakankamai sėklų.
Agrarzeitung: Kaip matote „Rapool-Ring“ ateitį?
D.Brauer: Kalbant apie selekciją, RAPOOL yra labai gerai pozicijonuojamas ir plačiai išdėstytas. Naujos veislės laukia patvirtinimo ir tikimasi naujo platesnio atsparumo. Apskritai selekcijos pažangą palaikys ir galbūt paspartins vis dažnesnė genomo atranka. Rapsų aliejus yra neįkainojamai sveikas kaip maistinis aliejus ir yra tikra jungiamoji technologija kaip kuras, siekiant tikrai sumažinti CO2. Augalų selekcija paprastai yra stiprus atsakas į būtinus pokyčius. Būtų gerai, kad politikai atkreiptų dėmesį ir pripažintų azoto efektyvumo, sėjomainos ir geresnės apsaugos nuo vabzdžių pokyčius, taip pat protingą pagrindinių sąlygų kūrimą.
E.Hupe: Bendradarbiavimas tarp RAPOOL akcininkų ir glaudi partnerystė su mūsų pardavimo partneriais ir klientais yra sėkmės formulė jau 50 metų. RAPOOL yra ir išlieka stipri bendruomenė: vidutinio dydžio selekcija, gamyba ir pardavimas suderintas su intensyviais praktiniais patarimais ir individualiu klientų aptarnavimu. Už pažangos – ir novatoriškų idėjų – slypi stiprūs darbuotojai, arti rinkos esančios komandos ir aistringas įsipareigojimas rapsų auginimui. Ir taip bus ir toliau. Bet kokiu atveju būsimam rapsų auginimui esame pasiruošę.
RAPOOL-RING: vadovybė
Dietmar Brauer baigė žemės ūkio ir komercijos pameistrystę bei įgavo verslo administravimo laipsnį. 1987 m. jis prisijungė prie Norddeutsche Pflanzenzucht (NPZ). Nuo 1997 m. yra NPZ grupės vadovaujantis partneris. Be to, nuo 1999 m. yra Rapool-Ring generalinis direktorius ir Vokietijos augalų selekcininkų federalinės asociacijos (BDP) ir aliejinių ir baltyminių augalų skatinimo sąjungos (Ufop) pirmininko pavaduotojas.
Eike Hupe studijavo chemiją Braunšveige ir įgijo daktaro laipsnį Miunchene. Per savo karjerą jis užėmė vadovaujančias pareigas tarptautiniu mastu veikiančiose įmonėse, įskaitant generalinio direktoriaus pareigas JAV, o vėliau ir Afrikoje. Hupe yra atsakinga už pardavimus, klientų aptarnavimą, produktų valdymą ir rinkodarą bei selekciją Deutsche Saatveredelung (DSV). Jis yra Rapool-Ring valdybos narys nuo 2019 m.
von René Schaal
Interview mit Rapool-Geschäftsführung: "Wir halten züchterisch dagegen" (agrarzeitung.de)