Kasmet vis didėjant gamtos siunčiamiems iššūkiams, kylant produkcijos užauginimo kaštams, neretai ūkininkai ieško galimybių, kaip sumažinti išlaidas, tačiau ne visos priemonės pateisina rezultatus. Vienas iš tokių sprendimų – hibridinių rapsų ūkinės sėklos naudojamas, kitaip trumpinamas kaip FSS arba F2.
Mūsų turimais duomenimis, maždaug 10 procentų ūkininkų rapsų sėjai naudoja savo pačių užaugintą derlių, nors tai yra neleistina Tarybos Reglamento 14 straipsniu. Atsižvelgdami į tai, pateikiame dvi svarbiausias priežastis, kodėl ūkininkams naudoti hibridinių rapsų ūkinę sėklą yra finansiškai nenaudinga.
1 priežastis: derliaus skirtumas pinigine išraiška yra lygus arba net didesnis už naujos sėklos kainą
Iš ūkinės sėklos augalai sudygsta netolygiai, rudenį skiriasi augalų išsivystymo tarpsnis, o tai lemia augalų prastą žiemojimą (1 pav.).
Siekiant nustatyti skirtumus tarp F1 ir FSS, vieni pirmųjų bandymų buvo atlikti Prancūzijoje. Nustatyta, kad visų ūkine sėkla apsėtų bandymų derlingumas buvo mažesnis, iš jų daugiau kaip pusė skyrėsi 0,5 t/ha, lyginant su F1 – hibridinių rapsų sėkla.
Siekdama bandymo rezultatus patikrinti lokaliomis sąlygomis, RAPOOL Baltic inicijavo privačius bandymus Lenkijoje, kurių metu nustatytas derliaus skirtumas pinigine išraiška 1 ha buvo didesnis nei hibridinės rapsų sėklos kaina (2 pav.). Maža to, nustatyta aliejaus kiekio mažėjimo tendencija. Šių bandymų rezultatai įrodo, kad ūkinės sėklos naudojimas yra neracionalus sprendimas ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinantis ūkio pelningumą.
2 priežastis: augalai praranda veislei būdingas savybes
Kalbant apie ūkinės sėklos naudojimą svarbu nepamišti, kad FSS nebepasižymi tokiomis pat savybėmis ir atsparumais kaip F1, nesvarbu kokia gera veislė yra atsėliuojama. Tai įrodo ir bandymo Lenkijoje rezultatai, gauti įvertinus RAPOOL veislių ligų paplitimą prieš kūlimą – statistiškai gauti esminiai skirtumai naudojant hibridinių rapsų ūkinę sėklą (3 pav.). Tokios savybės, kaip atsparumas ropių geltos virusui (TuYV), fomozei, šaknies gumbui ar ankštarų atsidarymui – netenkamos. Prie to dar vertėtų paminėti nekokybiškos sėklos paruošimą sėjai – žieminiams rapsams skirti beicai mažais kiekiais neparduodami, todėl sėjama nebeicuota, gerai neišvalyta sėkla nedera su inovatyvių ūkių logika.
Be šių išvardintų priežasčių svarbu paminėti, kad naujų veislių kūrimas – ilgas procesas, todėl hibridinių ir linijinių veislių ūkinės sėklos naudojimas užkerta kelią selekcininkams kurti naujas, didesniu atsparumu pasižyminčias veisles, kurios bus itin svarbios keičiantis klimatui bei normuojant leistiną pesticidų kiekį. Nemeskime kelio dėl takelio.
Teksto autorė:
Antanina Ušinskienė, „Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse produktų vadovė aliejinėms ir ankštinėms kultūroms